veizėti

veizė́ti, véizi (véiza, véizia), -ė́jo K žr. veizdėti: 1. D.Pošk, K, Rtr, , NdŽ, Veizė́k iš arčiau ir matysi DūnŽ. Véizu véizu i nėkaip atskirti negaliu Krt. Véizu pro ašaras, nėko nematau Všv. Teip véiza, teip véiza į vienas kitą! End. Dideliai gerai gražiam būti: visos mergos tik véiza, tik véiza Kl. Paskuo ans į muni veizė́jo kaip vilkas Lnk. Jei daktaras ir atvažiuos, ans tiek į tas duris, tiek ans į muni veizė́s (nesistengs pagydyti) End. Véiza akis išsprogenęs Kv. Ka ans véiza – akys sprogsta, a ko neišneš Rdn. Ans liuob veizė́s iš paniūros Varn. Jonis véiza teip kaip par maurus (apsiblausęs, prisimerkęs) End. Plačiums akiums visi véiza (gobšai, visko nori), nepatenkinti Krš. Mas tik véizam ausis iškėlę Sd. Akys didžiausios, veizė́jo gražiausiai, o nematė Varn. Veizė́te véiza, bet nemato Pln. Véizu neveizė́jusi – nebipripažįstu Rdn. Bobos šmūkšt sulindo i véiza Pj. Išejau pri pušale, prisimečiau i veizė́siu Skd. Ans pro duris, aš iš lovos veizė́ti, kur ans eina Tl. Neveizė́k: višta pera, anai netinka, ka kas véiza Pln. I kelti į saulę veizė́jom, i gulti (nereikėjo laikrodžio) End. Ka véizi priš saulę, toki rausva dirva yr (apie vėlai pasėtus rugius) Kl. Aš prisnūdau, véizu – karvių nebėr Plik. Veizu – vieškeleliu juodbėru žirgeliu parjoja brolelis (d.) S.Dauk. Pradėjo daržinė degti, žmonys subėgo veizė́ti, kas ten pasidarė Kl. Tik veizė́siam, ka tik iš kitur, iš kito kiemo kas neatneštų kuršį [linus minant] Bdr. Žiūru žiūru i veizė́ti pradėjau (pajuokiami, kurie giriasi matę) Krš. Kaimo žmogus žiūrì žiūrì į tvarkas i veizė́t pradedi (juok.) . Tokie knikiai véiza véiza i žiūrėti ema (priekabių žmonių pašiepimas) Krš. Veizė́k, šaukštą į užpakalį įsikišęs išneša [gandras] – pavakarės negausi Pkl. Veizė́k, motin, zuikys par lauką lapatuo[ja] (pašiepiami žemaičiai) LD11(Jrb). Ant lenta gulėsi, į dangų veizė́si, po smerčio jokios ligos nebturėsi (juok.) Trk. Baimė buvo veizė́ti ten tame kare Skd. Ka jaučiai susirema, baimė veizė́ti yr End. Vyrai maudos, kaip tu eisi artie – iš atsto veizė́sma i lauksma pakarklynė[je] End. Mun akys kaista véizant į anus: žmonys y[ra] puikiausiai apsidarę, pavalgę Yl. Smailiai ans véiza į mergas, rodos, suės Kv. Ale kiek aš piningo turiu, jūs veizė́kiat! Šts. O tas vaikis sėda sau pri košės pusbliūdžio i neveiza nė veizėti į tą pusę Pln. Ans (velnias) nubėgo iš tos baimės i į ežerą įsilindo i veizą̃s, ar neatsigena ta boba (ps.) Žr. Cigonas, įsikibęs į laiškus cibulių, veizė́jo ant gaspadoriaus kaip varna ant kaulo BM303(Pvn). O ta (tai) tuokart parodys, ka buvo geras kąsnis, bet paliks beveizą̃ (nieko nepešę) Trk. Šiuodu pasiliko beveizį kaip avies įkąsti prš. Kad veidas liepsnoja arba kaista, reikia į juodą aviną veizėti arba su titnagu apskilti LMD(Klp). Veizėk, mergele, veizėk, jaunoji, kaip dreba rūtų šakelė LTR(Plt). Pirmą kartą kad veizėjau, žalias [tebesąs] vainikelis (d.) Slnt. Veizu pro langą – ateina par lauką matušelė verkdama LTR(Vkš). Per žalią girelę saulelė tekėjo, pro stiklo langelį mamužė veizėjo KlpD40. Žiūru veiziu pro langelį, kas atjoj, kas parjoj tą rugių laukelį KlvD46. Žiūrėk nežiūrėjęs, veizėki neveizėjęs, žinai gerai, bernuželi, kad aš tau neteksiu (d.) J.Jabl(Grz). Svietas, pamatęs keistą apdarą ir nepažįstamą stovylą, par kits kitą grūdės veizėti S.Dauk. Jo juodos kaip anglys akys degė narsumu ir su pasididžiavimu veizėjo aplinkui J.Bil. Kaip tau ir akelės nepaskausta teip beveizant S.Čiurl. | prk.: Saulė iš aukšto veizi ir gėrisi iš žiemos miego pabudusia gamta . Ano nupinti krežiai veizė́te véiza – tokie puiki yra Vkš. Oi, alus alus labai gražus, ant stalu padėtas į muni veizėjo D17. Mun bevéizant žmonys ėmė skirstyties Skd. ^ Ko véizi kaip katinas į lašinius? Trkn. Veiza kaip karvė (kaip asilas Lk) į naujus vartus Kv. Ko veizi kaip avis į berlinką? Dr. Veiza akis išplėtęs[is] kaip driežas į gegužę D167psl. Véiza pasišiaušusi kaip šeškas Varn. Véiza kaip varlė akis išpūtęs Kltn. Véiza kaip gervė galvą iškėlusi Plt. Veiza atsivertęs kaip driežas į gegutę Klp. Ir blūdija kaip ožys, į vandenį veizėdamas Žr. Veiza kaip ožys baltoms S.Dauk. Juk ir aš nebe su kojoms veizu, o neregu Šts. Ar su avižomis veizi, kad nematai? prš. Akys ištįso beveiziant VP5. Akys – vienos duobės: toms pačioms i veizė́ti, i kriokti Krtn. Nekuomet miręs beveizįs D166psl. Iš miško parejęs (gautas D166psl., kilęs Pln) į mišką ir veiza LTR(Plt). Miško paukštis į mišką i véiza Slnt. Dovenotam arkliui neveiza į dantis S.Dauk. Dovenoms niekas neveizi į dantis Žem. Anie nevéiza į dantis: varo dirbti, ir gana Jdr. Je, ligelė užpula, į dantis nevéiza End. Giltinė neveiza į dantis S.Dauk. Smertis į dantis nevéiza Yl, Slnt. Nėkas nevéiza į dantis – numirsi i pats Brs. Véiza véiza kaip Bauža į bitį, o nėko nemato End. Veizė́k į šikantį, ne į darbą dirbantį (vlg. sakoma, kai kas žiopso į dirbantį) Grg. Kas miegodamas véiza? (zuikis) Tl. Į mišką eitant véiza numie, iš miško eitant véiza į mišką (kirvis) Yl. Du véiza, du girda, vienas rėka (akys, ausys, burna) Pln.
bevéizint adv. , Sd; M.Valanč netrukus, greit, tuoj pat: Tujaus įsėdęs, bevéizant atvažiavo pri puikio rūmo BM310(Šll). Kaip bevéiziant blynų privariau (prikepiau) Lkv. Tas milas blogo gatunko – bevéizint būs kiaurynė KlbVI31(Trk). Beveizint liko stalai apsėdę, kaip tik vestuvės Žem. | refl.: Atsisėdusys véizas vienas į kitą, bėdoj būdamys, vienas kitam nieko nedaro PP42. Motriška turì veizėti ir veizė́ties (turi būti apdairi) Krš. Véizuos pro langą ir pamačiau – beateitąs LKT52(Skd). Tas akis ana išbalinusys i véizas KlbX126(Krtn). Ka žinotumi, tas šaukštas čia pat veizė́jęs[is] į vedvi (buvo matomai padėtas) Ms. Dviračio guma pūkš – ir palikau besiveiząs Šts. Vaikas tą pakį sugrobęs[is] i véizas, ka kas neatimtų Dr. ^ Ko veizys kaip su smetonais (baltakiuodamas)? Dr. Veizias kaip čerapakas į kiaušius Sim. Veizėkis yt karvė į naujas karkles Skd.
besivéizint adv. tuoj pat, labai greitai: Besivéizant padariau alaus Šts.tr. stebėti, sekti akimis: Nevéizu [futbolo], nesuprantu – vieni laksto, kiti šauka Krš. Véizam televizorių, radijos klausomos Sd. Pri kūtės [kaimynai] bešneką, kiaules bevéizą Krš. | refl.: Kartais bajorės, išpylusios į bliūdelį kavos tirštimus, veizas, kaip tie renkas į kupetas ir kokios daros liečynos M.Valanč.intr. domėtis kitos lyties asmeniu: Smarkiai būtų apsišavęs vaikis, jei į tą mergelę būtų veizė́jęs Sd. Jis į muni nevéiza Rsn. Ana į kavalierius tik véiza, i viskas Trk. Ko véizi į tokį jauną piemenį? Trk. | refl.: Kaip paaugom, ta (tai) tuokart pradėjėm jau į tus vaikius veizė́ties Lnk.intr. stebėti norint suvokti kieno būklę, elgesį, veiksmus: Aš del to daba véizu į jaunimą – dideliai gerai y[ra] gyventi jaunimuo Trkn. Senam genda krau[ja]s daba į tvarką véizant Krš. Nu dabar vedu ta (tai) jau veizė́siav, katras ilgiau išgyvens Krt. Mums véizant (mūsų supratimu), čia lengvus darbas Krš. Nu i pamatysi, ka nusipirksu: nuvažiuosu i gausu, i neprašysu tevęs. – A véizi! (stebintis) Grdm. Ar tu véizi tiktai (mat kaip): galįs ir basas vaikščioti! Šts. | refl.: Ten daba, kad aš véizuos, ka daba jauniejai teip auga kaip pri pečiaus Trkn. Véizuos, kas čia būs prigėrus Rdn. Kaip daba svietas gyvena, pone Dievali, ben neveizė́kis Šts.refl. būti matomam: Pri lango toki didelė šviesa véizas Gršl.refl. praleisti šviesą, persišviesti: Stogas jau véizas Skd. | Tie akulioriai neveizas teip gerai Šts.
2. Važiuos jaunoji su tėvais, veizė́s, ką ans ten tura Sd. Veizė́k, ko vaikas kroka Šv. Pusrakį (pusę perėjimo laiko kiaušinį) veizėjo (tikrino) pryš saulę Vkš. Veizėtumėm kartu bites po mikroskopo, aš jau daug iš jų anatomijos žinau interesingo . Ka parveš kraitį, ka pradeda veizė́ti – akmenų pridėtà Žr. O kad įvažiavo į uošvės dvarelį, ir išejo trys mošelės kraitelio veizėti (d.) S.Dauk.tr. apžiūrėti (ligonį), tikrinti sveikatą: Nevéiza i daktaras, jei girtas ateisi DūnŽ. Ar duodies daktarui veizamas, barškinamas? M.Unt. Knaisė, veizė́jo visus galus, ieškojo ligos Rdn. 3. Rsn, Žr, Vkš Ans sako: eitu darbo veizė́ti Krtn. Veizė́k vyro pagal savo nosę Mžk. Nesastikdžiau (nesusitikau) tokio, kad mañ veizė́t LKKXIV228(Grv). Mus[t] reiks eiti nakvynės veizė́ti kur nors Kl. Patalkėms šeimininkas veizė́s muzikanto Lnk. A stalčiuo[je] nebrandi, a skrynelė[je] veizė́jai? LKT54(Trk). Ką tokiam šimtmetiniuo daktaras padės – kunego tik veizė́k Krš. Tėvas, sūnuo žmonos veizėdamas, ne turtų, ne grakštumo ieško S.Dauk. Kaipo švento[je] vieto[je] globos sau veizėjo S.Dauk. Reiks jums joti, reiks važiuoti seselės veizėti D5. Oi jojau jojau į svečią šalį audėjelės veizėti D41. Pravyrėjau vario duris, matušės veizėjau (d.) S.Dauk. Aš veizėsiu kitą, kad aš pervaikščiosiu šią žalią lankelę lyg kviečių dirvelę KlpD3. ^ Nepadėjęs neveizėk, neieškok S.Dauk. Veizėti reik žodžiui vietos S.Dauk. | refl. Vkš: I pasmirs (senmerge paliks) pri motynos bestovėdama – tura vaikio veizė́ties Krš. Eik į svietą veizė́ties sau duonos Dr. Iš kokio sporto duonos ilgai neėsi, veizė́kias tikro darbo Krš. Martel, skruzdel, veizė́kias darbo (ragina anyta marčią po vestuvių) Trš.tr. DūnŽ ieškoti pirmųjų bulvių po keru, neišraunant paties kero, urvinėti: Builių dar nėkas pry mūso nevéiza Šv. Jau bulvės veizamos buvo, ka vokyčiai antejo [1941 m.] Šts. 4. Sd, Vienas nu kito grobstomos (vaginėjame), nėko nevéizam teisybės Krš. Kas būs, ka taip svietas teisybės i tvarkos nebvéiza Rdn. Į žmogų nevéiza, ka tik piningų prisismauktų – o valdžia! Krš. Į motinų ašaras kas véiza: – eik [, sūnau,] į karą, i tiek Rdn. Kas nora gerti, tam nėra veizė́ta (nieko nepaiso) Krš. Šiandien į turtą nevéiza Plik. Nėra veizė́ta: gali negali – turi dirbti, ir gana Vvr. Aš ne par daug véizu į vaistus: jei su vaistais vieną skylę lopai, kita praplyšta Prk. O kitas ans (ūkininkas) sėjo pasėjo – nėko neveizė́jo Žlb. Ka audi, véizi, ka visi pašaliai gerai i lygiai išeitų Sd. Sėdav i ėdav – nėko nevéizav End. Noru vaikščioti, o ka nėkas į norą nevéiza End. Į kelnes neveizė́kiat, veizė́kiat, ka pastogę turėtų [vesti ketinantis vaikinas] End. Visi į darbą veizė́jo atbulai, ka tik sau parsinešti Yl. Bendrovė[je] visų viskas, visi taip i veizė́s Krš. Vyrai tų drabužių labai nevéiza: ka būtų žmoniškas koks, i gerai – ne bobos Pln. Ūkė[je] valandų nėkas nevéiza i neskaitliuo[ja] Krš. Kas ten veizė́jo meilių, da[r] ko: eik, būsi paėdusi! Rdn. Meilė, meilė, o ana išrūksta – reik pirmu proto veizė́ti Krš. Gera karvikė: nevéiza, taukinas a netaukinas [gėralas] Prk. A kas véiza: dreba žodį senam – tik laižykias! Krš. Kriok kiek nori, nėkas neveizė́jo, o dabar: ajajai – vaikas negalia sukriokti, pula bent du KlvrŽ. Ir neveizė́k ant piktumo mano DK140. O krikščionie, veizė́k, ką skeli V[iešpačiui] savam DP153. O veizė́k, ką pirm to pažadėjo evangelija DP250. Braidžio[ja] po griekus kaip gandrai po balas ir neveiza nieko M.Valanč. ^ Daryk gudriai (mandriai Lk, End), veizėk galo Švn, LMD(Pln). Neveizėk į pradžią, bet į pabangą Lkž. Neveizėk į pigumą, bet į gerumą S.Dauk. Vilkas neveiza, ar daug, ar maž yra avių VP50. Nevéiza giltinė į metus Pvn. | refl.: Kaip negalėjo skirties, veizė́jos vienas kito, mažinos – daba pūrkš, pūrkš! Krš. Teisybė brangus daiktas, turi labai veizė́ties Pln. A ten kas véizas: užryna ko, i gerai Krš. 5. Krtn, Trg, Vgr Ana šėliojas, ardos, nenora tų vaikų veizė́ti End. Ne vyro, sako, véiza, ne tėvų véiza, sako Žeml. Daktaras tura veizė́ti, kas bebūtum ligonie Rdn. Ičtikri gaspadoriai buvo, veizė́jo gyvenimą kaip kaži ką Krš. Vyrai daba ne tie – numų nevéiza Krš. Jaunosios nebvéiza vyrų, valgio nežiūra Rdn. Motriška savo veizė́jo, vyras savo, i sutiko Rdn. Buvo taip: motriška veizė́k numus, vyriškas už numų – buvo taikos Krš. Piningo tura, į tą seną žmogų nė veizė́ti nevéiza Yl. Išmirė visi – nėkas i kapų nevéiza Krš. Gyvolį veizė́k nu ryto lig vakaro Rdn. Gana iš tavęs, kad veizėsi savęs S.Dauk. Gal anie lyginties (užmokėti), i veizė̃tumiam [žąsiukus] Pvn. A veizė́jai bitis savo? Tl. Rytoj tėvas veizės (veizdės) bites, bus bičiuliai J.Jabl(Žem). Kerdžius, kaipo piemenų pardėtinis, veiza, kad tie be reikalo galvijų nečaižytų su votegais M.Valanč. Ans veizė́jo, ar visi dirba Klp. ^ Pilni kapai priguldyti savęs neveizė́jusių Krš. Teveĩzie savo dukteries rūtų, ne kitas gano Trš. | refl.: Senam i nu vėjo reik veizė́ties Krš. Motriškai reik veizė́ties (prisižiūrėti, apsitvarkyti), reik priš veidrodį staipyties Rdn. 6. Matau, kad ans (šeimininkas) nelabai véiza, pati pradėjau storoties [malkų žiemai] Kl. Reiks anai pačiai veizė́ti su tais virbais Trk. Reiks veizė́ti įsitiekti Krtn. Dukterys irgi véiza, kur pelnyties Rsn. Mes véizam, ka tik sveikos būtumiam – geram pieną, kiek noram Rsn. Veizė́kiat, ka smako galva negautum nurietėti į vandinį (ps.) Užv. Anie tik veizė́jo į savo kišenę Sd. Ne pastrajus reik veizė́ti, reik veizė́ti, ka bulbių nebėra valgyti Trk. Mergikėms nu mažilelės juo tų škurlių škurlelių turì veizė́ti Rdn. Ankstainiais atsigulęs, ans neveizi atsikelti Šts. Tatai ans ejo uždarbiauti, o į ūkį neveizė́jo End. Veizės muni uždegti, primušti Nt. Pamotė tik veizė́jo pykibti Klp. Ne ana nora, ne ana véiza Trk. Senovės raštininkai pasako[ja] tą vyskupą buvus dideliai linksmą, gebėjus tankiai svečius kviesti, o vyskupystės nedaug teveizėjus M.Valanč. ^ Motriška teveĩzie puodžiuką, vyriškas – plūgiuką DūnŽ. | refl. Trk: Ėsti pirmu reik veizė́ties, ne kningikių pirkinė́ties Rdn. [Susenusi] ūkininkė, tik grabo veizė́kias Krš. Veizė́kias antro [vaiko] – vienas kaip vieni marškiniai Rdn. Vaizė́kiamos, rūpinkiamos, ka geriau būtum Lietuvo[je] Krš. Nudegęs veizė́jos, ejo padegėliais Rdn. Grįžę iš karūmenės véizas pry miesto (nori įsikurti mieste) Štk. Jei taip ilgiau ės ta senė mun sveikatą, būsu priversta veizė́ties Krš. Po karo žmogus veizė́jais gyvybę išsukti Rdn. Veizas (svarbu), kad būtų lengvesnė kultuvė Šts. 7. Kitas vaikis, veizėk (veizdėk), prieš saulei tekant moka pakilti J.Jabl(Žem). Veizė́k, kiaulėms lapų suskink Šv. Ateis vasara, veizė́k, būs vežimai krauti, rugius rinkti reiks Trkn. Sudžiovink saldį sūrį, veizė́k, i nebįkąsi Pp. Šlitinas, veizė́k, i bepareinąs Krš. Veizė́k šitai, i Telšiūse jau kitoki kalba, skiras Sd.
◊ baltomìs (iš baltõs) veizė́ti(s) baltakiuoti, šnairuoti, pykti: Jei tu báltoms veizė́si, kas tau gyvens Brs. Tas vyras stova pri pečiaus i véizas baltõms, ką ana pasakys Lpl. Ko tu taip baltõms véizi į muni? . Tiek [marčiai] padedu, o eina susineržusi, véiza iš baltõs Krš.
į akìs véiza artì (mirtis): Matai, ka tas tėvas mirs, ka jau smertis į akìs véiza Sd. Jau smertis yr į akìs veizė́jęs Plt.
į bùtelį veizė́ti dažnai girtuokliauti: Anie į bùtelį veizė́jo, ne į gyvenimą (ne į ūkį) Krš.
į dañgų veizė́ti badauti: Suės – pavasarį galės veizė́ti į dañgų End.
į kniñgą veizė́ti eiti mokslą: Veizė́k į kniñgą – būk plikas i nevalgęs Lkv.
į (kieno) rankàs (nósę) veizė́ti laukti pagalbos, paramos: Aš į marčių rankàs neveizė́su, pati dirbu Vn. Kol galiu, nenoru į vaikų rankàs veizė́ti DūnŽ. Jauni be rūpesnio, tik į tėvų rankàs véiza Krš. Taisysuos ką geriau, neveizė́su anims į nósę Krš.
kreivà akimì (kreivomìs akimìs) veizė́ti skersakiuoti, šnairuoti: Dėl ko ant munęs kreiva akia veizi? P. Tuokart visi kupčiai pradėjo kreivõms akim̃s į aną veizė́ti BM342(Dr).
nė̃ skersà akimì (nė̃ skersomìs, nė̃ skersám) neveizė́ti visiškai nekreipti dėmesio, nesidomėti: Kol jauna buvau, aš į vaikius nė̃ skersà akià neveizė́jau Užv. Tas prašos, o ana nenora, nė̃ skersà nevéiza į tą vyrą Trk. Kiti nė̃ skersomìs nevéiza Jn. Kanaunykai, į aną nė skersi neveizėdamys, senu savo papročiu baros tarp savęs M.Valanč.
per akė́čias veizė́ti patekti į kalėjimą: Veizė́si par akė́čias Šts.
per dúoną dúonos veizė́ti LKKXIII132(Grv) nepasitenkinti tuo, ką turi.
per šãlį veizė́ti nesirūpinti: Par šãlį veizė́damas valdė, apleido ūkį DūnŽ.
\ veizėti; antveizėti; apveizėti; atveizėti; daveizėti; įveizėti; išveizėti; nuveizėti; paveizėti; perveizėti; pieveizėti; praveizėti; priveizėti; suveizėti; užveizėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • apveizėti — 1. M, NdŽ, Vkš, Rsn žr. apveizdėti 1: Važiuosu numie apveizėti, kaip čia kas yra Gršl. Apveizėjo drabužius, iščiupinėjo muno viską Vvr. Anie apveizėjo tus kiaušius, suskaitė Jdr. Apveizu visus pašalius – nebėr muno senio Tl. Apveizėsiu visur,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priveizėti — NdŽ, KŽ, pryveizėti KlbIX67(Lks) 1. D.Pošk, Als, Lnk žr. priveizdėti 1: Gera pati: vyras priveizėtas, išpucytas, viskas kaip reikiant Krš. Vyrą turi priveizėti, anie taip pripratę – ne numų paukščiai Krš. Senis apiplautas, priveizamas – marti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suveizėti — NdŽ, KŽ žr. suveizdėti: 1. Brs, Kltn Tebėr visi žygiai nežygiuoti, gyvoliai nesuveizėti Ggr. Kas ten tokį skruzdėlyną vaikų suveizės! Up. | refl.: Susiveizėsma i pašvęsma kapą Krš. 2. Eik, suveizėk adatą su siūlu Slnt. Suveizėk peilius, šaukštus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • veizėjimas — sm. (1) 1. → veizėti 1: Toks veizėjimas, ką anie ten ir mato DūnŽ. Koks čia veizėjimas, jei nieko neišmanai Kv. Veizėjimu ir žodžiais patvirtinusi S.Stan. ║ galėjimas matyti: Buvau trumpo veizėjimo: vos taką sau bemačiau Šts. 2. → veizėti 4: Tūra …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įveizėti — 1. tr. KŽ įžiūrėti, pamatyti: Iš tolie įveizėjom bažnyčios bones Žr. Aš neįveizėjau, kas buvo Šv. Tamsi, ar ką įveizat rašyti – meskiat! Rdn. Įveizėjo, kad aš išbalęs, i klausa, a aš sergu Prk. Taip spoksojau, veizu i nėkaip negalėjau įveizėti to …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vieta — vietà sf. (2) KBII82, K, Š, BŽ56, FT, DŽ, KŽ, (4) DP175,473,620; H, H197, B981, R, R273, 287,337,339, MŽ, MŽ366,383,451,454, I, Sut, N, M, LL86 1. SD1123, SD252, J, L, NdŽ, ŽŪŽ120, LzŽ plotas, erdvė, kurioje kas yra ar vyksta: Visur purvai, nėr… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • širdis — širdìs sf. (3) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ; gen. sing. ès KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, PIš, Ktk, Rš), GrvT17; nom. pl. šìrdes KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, Plš, Ktk, Rš), LKKXI175(Zt); gen. pl. širdų̃… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žodis — žõdis sm. (2) KBII68, K, LsB290, K.Būg, Š, Rtr, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD342, KlG5, H, H227, R, R406, MŽ, MŽ547, OsG5, Sut, N, BzB342, L, žodỹs (4) NdŽ 1. svarbiausias reikšminis kalbos vienetas, bet kokios sąvokos išraiška: Kiekviena kalba… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • akmuotas — akmuotas, a adj. (1) akmenuotas: Reikia veizėti, kad gruntas būtų neakmuotas ir nešaknėtas S.Dauk. Dirvos akmuotos, pievos kęsuotos, ne kaip mano matušės D31 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aldavoti — ×aldavoti, oja, ojo (sl.) 1. intr. Kv triukšmauti, jodytis, dykinėti; žr. aldoti: Argi tu ilgai aldavosi čia, ar neeisi namoliai? J. Girtas jis labai aldavoja ir nutilsta tik tada, kada užminga Pgg. Šuo lo[ja], aldavo[ja], eik veizėti, kas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.